Distancijose oda yra įrangos dalis

Aštuoniasdešimties kilometrų atkarpoje sprendžia ir tai, kas braukia. Kur dirba balnas, pojuostė ir apynasris, kaip teisingai vėsinti ir ką tikrinti po jojimo.

Konkūro maršrute jojama minutes, dresūros keturkampyje sekundes, distancijose valandas. Tai pastumia viską. Raukšlė balno paklotėje, kurios per vieną ratą niekas nepastebi, po aštuoniasdešimties kilometrų yra plika vieta, o plika vieta gali baigti jojimą. Oda šioje disciplinoje nėra gražumo tema. Ji yra dalis, kuri laiko arba nelaiko.

Niekas nepasišalina, nes žirgas atrodė blankus. Pasišalinama, nes kažkas braukė.

Pojuostės ir balno vieta valandų valandas

Vietos, kurios distanciniame jojime kelia rūpesčių, yra žinomos: pojuostės vieta už alkūnės, balno pagalvėlių kraštai, plotas po priekiniu diržu. Svarbu ne tai, ar ten vieną kartą braukia, o tai, kaip dažnai. Aštuoniasdešimties kilometrų atkarpoje žirgas, nelygu tempas, padaro kelias dešimtis tūkstančių žingsnių, ir per kiekvieną iš jų oda trinasi į įrangą.

• Prieš balnodamas ranka pravesk per pojuostės vietą ir nugarą: smėlis, smiltys ir sulipę plaukai šalin.
• Pojuostę ir balno paklotę laikyk švarias, vakarykštis išdžiūvęs prakaitas yra šlifavimo popierius.
• Paklotę be raukšlių įtrauk į balno kamerą, prieš kiekvieną sėdimą naujai.
• Kiekviename kontrolės punkte vieną kartą pačiupinėk ten, kur guli įranga.

Prakaitas ir druska trynimą paverčia problema

Žirgo prakaite daug druskos. Jam išdžiūvus kailyje lieka kristalai, o jie po kiekvienu dirželiu veikia kaip smulkus šlifavimo popierius. Prisideda trasos dulkės. Todėl distancijose ne tik vėsinama, bet ir plaunama: vanduo ant tų vietų, kur guli įranga, paskui nugrandyti, ir kitoje atkarpoje pojuostė guli ant odos, o ne ant druskos sluoksnio.

Vėsinimas kontrolės punkte, nuo apačios į viršų

Kontrolės punkte svarbus laikas, nes pulsas turi nukristi žemiau nustatytos ribos, kol žirgas rodomas. Todėl vėsinama greitai ir nustatyta tvarka: pirmiausia kojos ir apatinė kaklo pusė, tada krūtinė, tada didieji raumenys. Darbas nuo apačios į viršų duoda žirgui laiko priimti šaltą vandenį, o ne gauti kibirą ant dirbančio kryžiaus.

Antras principas yra grandymas. Vanduo, likęs stovėti ant kailio, pats sušyla ir tada izoliuoja. Taigi vandens, prakaito grandikliu šalin, vėl vandens, kol nugrandytas vanduo lieka vėsus. Ir tuo metu nestovėk: vedamas žirgas vėsta geriau nei stovintis.

Apynasris, getrai ir žvilgsnis po jojimo

Ant galvos braukia nosies dirželio kraštai, žandiniai dirželiai ir viskas, kas per stipriai užveržta. Kojų apsauga yra antroji nuolatinė statybvietė, nes getrai renka smėlį, o smėlis po neoprenu valandomis yra patikimas nubrozdinimas. Daug distancininkų todėl sąmoningai jų neima arba kiekviename kontrolės punkte nuima ir išskalauja. Po jojimo ramiai apčiupinėjama viskas: pojuostės vieta, už alkūnės, balno vieta, galva, kojos, vieną kartą plokščiu delnu ir vieną kartą žvilgsniu.

Distancijų žirgas atvyksta ne todėl, kad ištveria. Jis atvyksta todėl, kad kažkas kiekvieną dirželį priėmė rimtai.